kompiuteriu gidas pagrindine

Kaip išsirinkti nešiojamąjį kompiuterį 2024 metais?

Nesvarbu, ar esate ištikimas „Windows“ ar „Mac“ gerbėjas, o galbūt norite išbandyti kažką naujo, prieš pirkdami nešiojamąjį kompiuterį turite žinoti, į ką atkreipti dėmesį renkantis naują modelį. Kokį gamintoją, procesorių ar ekraną pasirinkti? Ar kompiuteris turi pakankamai operatyviosios atminties ir jungčių jūsų išoriniams įrenginiams? Ar galėsite žaisti žaidimus ir su kokia raiška? Čia sužinosite viską, ko reikia tam, kad išsirinktumėte tinkamą kompiuterį.

Šiame gide išsiaiškinsime 2024 m. nešiojamųjų kompiuterių tendencijas – ką apsimoka rinktis, o ko vertėtų vengti. „Windows 11“ operacinės sistemos vartotojams pasirinkti naują nešiojamąjį kompiuterį sudėtingiausia, nes variantų ir konfigūracijų skaičius yra tiesiog milžiniškas. „Apple“ pirkėjų laukia daug paprastesnė užduotis. Tačiau namų darbus reikia atlikti visiems.

Operacinė
sistema
Nešiojamųjų
kompiuterių tipai
Kompiuterių
komponentai

 Operacinė sistema

Operacinė sistema – tai pirmas dalykas, kurį turėtumėte nuspręsti prieš pirkdami nešiojamąjį kompiuterį. Kiekviena operacinė sistema turi savų ypatumų, todėl verta išsiaiškinti, ko reikės tam, kad „Windows 11“, „macOS“, „ChromeOS“ ar „Linux“ distribucijos jūsų kompiuteryje veiktų optimaliu režimu.

Windows 11

„Windows“ operacinę sistemą naudojantys kompiuteriai yra neįtikėtinai marga kategorija. Juos siūlo dešimtys gamintojų, o kokybė ir kainos gali labai skirtis, priklausomai nuo pasirinkto modelio ir prekės ženklo. Sparčiausi modeliai savo našumu, o neretai ir kaina, pranoksta „macOS“ operacinę sistemą naudojančius „Apple“ kompiuterius. Daugelis gamintojų savo „Windows“ modelius pritaiko konkrečiai paskirčiai, pavyzdžiui, žaidimams ar verslo poreikiams.

„Windows“ kompiuteriai būna pačių įvairiausių formų ir dydžių. Be įprastos konstrukcijos modelių šioje kategorijoje nesunkiai rasite kompiuterių su 360° kampu atsilenkiančiu ar visiškai nuimamu ekranu, atskira klaviatūra ir pele. Vis daugiau „Windows“ įrenginių turi liečiamuosius ekranus. Jie pasitaiko net žemesnėje kainų kategorijoje. Tokių dalykų nepamatysite jokiame „macOS“ operacinę sistemą naudojančiame „Apple MacBook“ nešiojamajame kompiuteryje. Išskyrus trumpą laikotarpį, kai juose buvo montuojama jutiklinė juosta, jie toliau ištikimai laikosi konservatyvios konstrukcinio dizaino linijos.

placeholder image

Tiems „Windows“ vartotojams, kuriems reikia ne tik nešiojamojo kompiuterio, bet ir planšetės, verta pasidomėti daugelio gamintojų siūlomais universaliais „du-viename“ modeliais, galinčias atlikti abi šias funkcijas.

Kalbant apie programinę įrangą, „Windows“ yra daug atviresnė už „macOS“. Daugelį žaidimų ir verslui skirtų programų galėsite naudoti tik su „Windows“ operacine sistema. „Windows“ atnaujinimų ciklas siekia dvejus, o „macOS“ vienerius metus. Tačiau „Windows“ dažniau sulaukia didelių atnaujinimų su naujomis funkcijomis. Tiesa, ne visos jos vartotojams būna priimtinos.

w11 1
w11 2.jpeg
w11 3.jpeg

MacOS

„Apple“ saugo savo prekės ženklą ir produktus išleidžia labai apgalvotai. Bet kuris „obuoliuko“ simboliu pažymėtas gaminys privalo atitikti griežtus kompanijos sau išsikeltus standartus. Todėl „MacBook Air“ ir „MacBook Pro“ serijų nešiojamieji kompiuteriai yra labai patogūs ir stabiliai veikia. Kadangi jie sukurti naudojant vieningą ekosistemą, „Apple“ pagalbos tinklas gali lengviau padėti išspręsti daugumą vartotojui iškylančių problemų.

Kokybiškas dizainas yra vienas skiriamųjų „Mac“ kompiuterių bruožų. Jie puikiai atrodo, turi labai kokybiškus ekranus, o tai reiškia, kad tokių kompiuterių kaina dažnai būna didesnė nei „Windows“ ir „Chrome OS“ alternatyvų.

„Mac“ kompiuteriuose naudojami spartūs komponentai, tačiau juose neaptiksime grafikos lustų, kuriuos galima sutikti galinguose „Windows“ kompiuteriuose. Be to, „Apple“ pagamintų nešiojamųjų kompiuterių beveik neįmanoma atnaujinti keičiant ar papildant komponentus. Todėl perkant „Apple“ gaminį būtina pasirinkti tokią konfigūraciją, kuri būtų pakankama visam kompiuterio tarnavimo laikui.

placeholder image

Nuo 2020 m. pabaigos „Apple“ kompiuteriai naudoja savos gamybos procesorius, kurie pasižymi įspūdinga sparta ir ypač mažomis energijos sąnaudomis. Naujausia M3 lustų serija neįtikėtinai sparčiai atlieka įvairius skaičiavimus ir apdoroja vaizdo informaciją. Tiems, kam reikia galingiausio kompiuterio, verta rinktis „MacBook Pro“ modelius su „M3 Pro“ ir „M3 Max“ lustais. Jie skirti kūrėjams, dirbantiems su sudėtingais 3D modeliais ir apdorojantiems ypač aukštos raiškos vaizdo medžiagą.

Griežti „Apple“ dizaino standartai taikomi ir „macOS“ operacinei sistemai, kuri yra paprasta ir intuityvi naudoti. Skirtingai nei „Windows“, ši platforma turi integruotą biuro programų rinkinį, filmuotos medžiagos, garso ir nuotraukų redagavimo įrankius. Kiekviena programa gerai susitvarko su bazinėmis užduotimis, o profesionalūs vartotojai gali rinktis iš daugybės kūrybinėms profesijoms skirtų įrankių. Kaip tik dėl jų „Apple“ gaminius ypač pamėgo dizaineriai, fotografai ir vlogeriai.

Nors „Apple“ kuria kompiuterius, kurie savo sparta nenusileidžia, o dažnai ir lenkia „Windows“ operacinę sistemą naudojančius analogus, jie vis dar nelabai tinka žaidimams. Mat daugelis populiariausių žaidimų kūrėjų juos leidžia tik „Windows“ kompiuteriams ir žaidimų konsolėms. Be to, „Apple“ vis dar nesiūlo kompiuterių su liečiamaisiais ekranais.

placeholder image

Chrome OS

„Google Chrome OS“ operacinė sistema gerokai skiriasi nuo „Windows“ ir „macOS“. Ši platforma sukurta „Chrome“ interneto naršyklės pagrindu. Pradžioje ji buvo pritaikyta dirbti vien tik su internetinėmis paslaugomis ir net neturėjo įprastų programų. Laikui bėgant „Chrome OS“ buvo tobulinama, kad galėtų palaikyti įprastuose kompiuteriuose naudojamus įrankius ir mobiliąsias „Android“ programėles.

„Chrome OS“ operacinę sistemą naudojantys kompiuteriai vadinami „Chromebook“ vardu. Kadangi operacinė sistema nereikalauja galingų komponentų, šie kompiuteriai yra daug pigesni už „Windows“ ar „macOS“. Dėl šios priežasties juos dažnai galima sutikti mokyklose ir institucijose, kuriose vartotojai daugiausiai laiko praleidžia naudodami internetines paslaugas.

placeholder image

Kai kurie gamintojai siūlo modelius, savo galimybėmis ir išvaizda beveik nesiskiriančius nuo premium klasės „Windows“ ar „MacBook“ analogų. Dažnas „Chromebook“ turi liečiamąjį ekraną, pasitaiko variantų su 360° kampu atsilenkiančiu ekranu ir nuima klaviatūra.

„Chromebook“ nešiojamieji kompiuteriai gali naudoti „Android“ programėles, kurios parsisiunčiamos iš „Google Play“ programėlių parduotuvės. Todėl bet kuris išmaniojo telefono vartotojas gali jį naudoti kaip mobiliojo įrenginio pagalbininką, kuriuo patogu rašyti tekstus, bendrauti, žiūrėti filmus, dirbti ir pramogauti. Be to, į „Chrome OS“ operacinę sistemą turinčius prietaisus galima įdiegti nemokamą „Linux“ sistemą ir naudoti visas jai skirtas programas, pavyzdžiui, nemokamą nuotraukų redaktorių GIMP ar žaidimų parduotuvę „Steam“.

placeholder image

 Nešiojamųjų kompiuterių tipai

Yra keletas nešiojamųjų kompiuterių kategorijų, sukurtų atsižvelgiant į vartotojų poreikius ir finansines galimybes. Pirkdami nešiojamąjį kompiuterį nuspręskite, kam ketinate jį naudoti.

Biudžetinė klasė (iki 500 €)

Kompiuterių kainos labai skiriasi. Vieni kainuoja 2000 eurų, o kiti – 500 eurų ir netgi mažiau. Tokie biudžetiniai nešiojamieji kompiuteriai idealiai tinka žmonėms, kurie prie kompiuterio praleidžia mažai laiko ir juo atlieka tik bazines užduotis: rašo, naršo internete ar žiūri filmus. Nepaisant mažos kainos, biudžetiniai įrenginiai yra pakankamai ilgaamžiai. Renkantis bazinį nešiojamąjį kompiuterį reikia įsitikinti, ar jis turi gerą ekraną, klaviatūrą ir liečiamąją aikštelę. Nuo būtent šių komponentų priklauso, ar prietaisu bus galima patogiai naudotis.

Nebrangiuose nešiojamuosiuose kompiuteriuose nerasite galingo procesoriaus, vaizdo plokštės ar didelio kiekio operatyviosios atminties. Jais nepavyks pažaisti naujausių žaidimų, o naršyklėje atidarius kelioliką kortelių su svetainėmis kompiuteris gali pastebimai sulėti. Tačiau naudojantis biuro programomis ar kitais nesudėtingais įrankiais, galios trūkumo nepasigesite.

Į šią kainos kategoriją patenka beveik visi „Chrome OS“ operacinę sistemą turintys modeliai, o taip pat daugelis pigiausių serijų „Windows“ kompiuteriai. 

placeholder image

Populiariausi modeliai (500–1500 €)

Šis kainų intervalas, ko gero, yra geriausias pagal kainos ir kokybės santykį. Už tokius pinigus jūs galite gauti daug spartesnius komponentus ir ilgaamžiškesnę konstrukciją. Norite tvirto metalinio korpuso, kokybiško OLED ekrano, galingo procesoriaus ir sparčios vaizdo plokštės, palaikančios naujausius žaidimus? Pasirinkus modelį, kainuojantį iki 1000 eurų, norų sąrašą teks sutrumpinti paliekant kelis svarbiausius prioritetus. Tuo metu artėjant prie 1500 eurų ribos gamintojai sugebės įgyvendinti daugelį, o gal net ir visus jūsų pageidavimus.

placeholder image

Premium klasė (nuo 1500 €)

Nenuostabu, kad į šią kategoriją patenka geriausi nešiojamieji kompiuteriai. Pridėjus šiek tiek daugiau pinigų nei tektų išleisti už vidutinės klasės modelį, gausite ilgiau laikantį akumuliatorių (kai kuriais atvejais), geresnį našumą, dar galingesnius komponentus, didesnius ir didesnės raiškos ekranus su naujausiomis technologijomis, pavyzdžiui, „mini-LED“ foniniu apšvietimu, ir, apskritai, geresnę kokybę. Jei esate prisiekęs kompiuterinių žaidimų mėgėjas arba vartotojas, kuriam reikia daug resursų naudojančių programų, į šios klasės nešiojamuosius kompiuterius turėtumėte žvalgytis labiausiai.

Nepaisant to, kad aukščiausios klasės modeliai kainuoja brangiau, jų pasirinkimas yra labai didelis. Daug keliaujantiems žmonėms siūlomi galingi nešiojamieji kompiuteriai su 13 colių ekranais. Jeigu jūsų sritis – žaidimai ir turinio kūryba, verta pasidomėti 16 colių ir didesniais modeliais su dar galingesniais procesoriais ir dedikuotomis vaizdo plokštėmis.

Į šią kategoriją patenka patys geriausi įvairių gamintojų pasiūlymai: „Dell XPS 13 Plus“ bei „Dell XPS 16“, „Asus Rog Zephyrus G14“, „Lenovo ThinkPad X1 Extreme“ ir beveik visa „Apple MacBook Pro“ kompiuterių serija.

placeholder image

„Du-viename“ nešiojamieji kompiuteriai

„Du viename“ (angl. „2-in-1“) nešiojamųjų kompiuterių kategorijai priklauso modeliai, sujungiantys geriausias nešiojamojo ir planšetinio kompiuterio savybes. Prireikus, galite dirbti su klaviatūra ir liečiamąja aikštele, o kitais atvejais – naudotis liečiamuoju ekranu. Šiai kategorijai priklauso dviejų konstrukcijų prietaisai: su 360° kampu atsilenkiančiu arba nuimamu ekranu.

„Du viename“ tipo kompiuteriai yra universalūs, tačiau tai patys galingiausi ir didžiausiomis plėtros galimybėmis pasižymintys prietaisai. Dėl konstrukcijos ypatumų ir didesnės gamybos kainos vartotojui gali tekti tenkintis mažesnės galios procesoriumi ir ne tokia sparčia integruota vaizdo posisteme. Be to, tokie modeliai yra brangesni už įprastos konstrukcijos kompiuterius, pagamintus iš analogiškų komponentų.

Universalūs daiktai dažniausiai būna ne tokie patogūs kaip specializuoti. Ne išimtis ir „du viename“ tipo kompiuteriai. Vieni iš jų geriau atlieka kompiuterio funkcijas, kiti geriau atstoja planšetes. Todėl, prieš renkantis „du viename“ variantą, reikia pagalvoti, kokios jo savybės jums bus labiausiai reikalingos.

placeholder image

„Ultrabook“ klasės nešiojamieji kompiuteriai

„Ultrabook“ terminą sugalvojo kompanija „Intel“. Jis skirtas apibūdinti ypač lengviems, kompaktiškiems nešiojamiesiems kompiuteriams, turintiems ilgai laikančias baterijas. „Ultrabukuose“ naudojami SSD diskai ir „Intel Core Ultra“ serijos procesoriai. Dėl energiją taupančių savybių jie nėra patys sparčiausi, bet gerai susidoroja su dauguma kasdieninių užduočių. 

„Ultrabuko“ pavadinimas taip išpopuliarėjo, kad juo žmonės ėmė vadinti ir tuos kompaktiškus nešiojamuosius kompiuterius, kurie neturi  „Intel“ procesorių, pavyzdžiui, „MacBook Air“. Būtent ši „Apple“ serija tapo ypač kompaktiškų ir lengvų nešiojamųjų kompiuterių kategorijos pradininke.

placeholder image

„Ultrabuko“ pavadinimas taip išpopuliarėjo, kad juo žmonės ėmė vadinti ir visus kompaktiškus nešiojamuosius kompiuterius. Netgi tuos kurie neturi  „Intel“ procesorių, pavyzdžiui, „MacBook Air“. Beje, ši „Apple“ nešiojamųjų kompiuterių serija atsirado gerokai anksčiau nei buvo sugalvotas „Intel Ultrabook“ pavadinimas ir tapo visų ypač kompaktiškų bei lengvų nešiojamųjų kompiuterių kategorijos pradininke

dev jobs 1
dev jobs 2
dev jobs 3
dev jobs 4

Verslo klasė

Verslo klasės kompiuteriai siūlo keletą funkcijų, galinčių sudominti vidutinį pirkėją, nepaisant to, kad jie skirti profesionalams. Dažniausiai jų dizainas nėra toks spalvingas kaip plačiai pirkėjų auditorijai skirtų serijų, tačiau šie kompiuteriai pasižymi išskirtine baterijos veikimo trukme ir tvirtesnės konstrukcijos korpusais.

Vaizdo įrašų kūrėjams ir fotografams skirti verslo klasės modeliai paprastai būna greiti, turi didesnius ekranus, pasižyminčius puikiu spalvų perteikimu. Be to, dėl didesnio dėmesio saugumui ir privatumui juose daug dažniau siūlomos geresnės apsaugos sistemos, pavyzdžiui, biometrinis prisijungimas, ir profesionalams skirti programinės įrangos paketai. Didžiausias verslo kompiuterių trūkumas – kaina. 

placeholder image

Žaidimų kompiuteriai

Nešiojamieji žaidimų kompiuteriai naudoja pačias naujausias technologijas, kurias gali pasiūlyti kompiuterių industrija. Žaidimų kompiuteriui reikalingas galingas procesorius, aukščiausios klasės vaizdo plokštė, didelis kiekis operatyviosios atminties. Mat kompromisai šiose srityse gali lemti tai, kad naujausi žaidimai kompiuteryje veiks nepakankamai sparčiai.

Aukštos klasės nešiojamieji žaidimų kompiuteriai paprastai būna didelių gabaritų. Taip padaryta tam, kad juose tilptų komponentai, naudojami staliniuose kompiuteriuose arba labai panašūs į juos. Kitas kompromisas – trumpokas baterijos darbo laikas.

Ekranas – vienas svarbiausių žaidimų kompiuterio komponentų. Vis dažniau žaidimų modeliuose galima sutikti OLED ekranus. Jie pasižymi puikiu matymo kampu ir mažu vėlavimo laiku. 2023 m. debiutavo žaidimų kompiuteriai su mini-LED foniniu apšvietimu. Žaidimų kompiuterių ekranai pasiekė naujas aukštumas ir kalbant apie vaizdo atnaujinimo dažnį: pasitaiko ekranų, veikiančių 240 Hz ar net 480 Hz dažniu. Didesnis vaizdo atnaujinimo dažnis reiškia, kad dabar ekranai gali neatsilikti nuo itin greitų komponentų ir pasiūlyti didelės spartos veiksmo žaidimus be vaizdo vėlavimo, trūkčiojimo ir susiliejimo.

placeholder image
placeholder image

 Ką reikia žinoti apie nešiojamojo kompiuterio komponentus?

Kompiuterio sparta priklauso nuo jo komponentų. Natūralu, kad geresni komponentai bus brangesni, todėl juos renkantis būtina atsižvelgti į pagrindinę nešiojamojo kompiuterio paskirtį. Pavyzdžiui, įrenginiui, kuriuo naršysite internete ar rašysite dokumentus, nereikia aukštos klasės procesoriaus ar vaizdo plokštės.

placeholder image

Procesorius

Procesorius yra nešiojamojo kompiuterio smegenys. Jis atlieka didžiąją dalį visų skaičiavimo darbų. Deja, nėra vieno parametro, kuris leistų įvertinti procesoriaus našumą. Pavyzdžiui, du vienodu taktiniu greičiu dirbantys procesoriai gali pasiekti visiškai skirtingus rezultatus. 

Intel“ šiuo metu siūlo „Core Ultra 5“ „Core Ultra 7“ ir „Core Ultra 9“ procesorius su 14-tos kartos „Meteor Lake“ lustais. Tuo tarpu naujausi nešiojamiesiems kompiuteriams skirti AMD variantai priklauso „Ryzen 7000“ procesorių serijai.

Prieš kelerius metus „Apple“ pristatė nuosavos gamybos procesorius, pagamintus mobiliuose įrenginiuose naudojamos ARM architektūros pagrindu. M serijos lustai, šiemet sulaukę jau trečiosios atnaujinimų kartos, yra ypatingi tuo, kad vienoje mikroschemoje gamintojui pavyko sutalpinti ne tik procesoriaus branduolius, dedikuotą grafinę posistemę, bet ir operatyviąją atmintį. Toks sprendimas leido gerokai sumažinti kompiuterio pagrindinės plokštės dydį, energijos sąnaudas ir padidinti darbų spartą. Naujieji „MacBook“ veikia ypatingai greitai ir dažnai net nereikalauja papildomo aušinimo. Dėl naujos procesoriaus architektūros, kuri anksčiau nebuvo naudojama nešiojamuosiuose kompiuteriuose, „Apple“ teko iš naujo perrašyti operacinę sistemą ir daugelį programų.

„Apple M3“ mikroschemoje sumontuoti beveik visi nešiojamojo kompiuterio komponentai: procesoriaus branduoliai, neuroninio tinklo variklis, grafinė posistemė ir net operatyviosios atminties lustai

m3

14-tos kartos „Intel“ procesoriai sukurti naudojant hibridinį dizainą, panašų į „Apple“ procesorių struktūrą. Tiesa, jie ir toliau naudoja „Intel“ architektūrą, todėl „Windows“ ir šiai operacinei sistemai skirtos programos veikia be jokių pokyčių.

„AMD Ryzen 7000“ naudoja atnaujintą dabartinės architektūros versiją, todėl yra gerokai spartesnė už ankstesnius AMD pasiūlymus. Ne mažiau svarbūs ir integruotos „AMD Radeon“ vaizdo posistemės atnaujinimai – čia įdiegta RDNA3 architektūra, kuri naudojama AMD dedikuotose vaizdo lustuose ir turėtų padidinti našumą žaidimuose.

Naujesnis procesorius beveik visada yra geresnis už senesnį. Todėl rinkdamiesi naują nešiojamąjį kompiuterį vekite modelių su kelių kartų senumo procesoriais. Jei kompiuterio nenaudojate intensyvioms užduotims, pavyzdžiui, nemontuojate vaizdo įrašų, nebijokite pirkti naujo vidutinės klasės lusto. Pavyzdžiui, 14 branduolių „Intel Core Ultra 5 125H“, užtikrina pakankamą našumą beveik visiems vartotojams, nors daugelis renkasi spartesnį „Core Ultra 7 155H“ variantą.

Keturioliktosios kartos „Intel Meteor Lake“ serijos procesorius turi integruotą grafinę posistemę ir dirbtinio intelekto užduotims skirtą variklį 

intel

Procesorius ir dirbtinis intelektas

Renkantis kompiuterį labai svarbu, kad jo resursų užtektų visą jo tarnavimo laiką. Tai, kas šiandien atrodo nelabai aktualu, po 2–3 metų gali tapti svarbiausia kompiuterio užduotimi. Per paskutinius metus įvyko proveržis dirbtinio intelekto (angl. „Artificial Inteligence“ arba AI) srityje. „Chat GPT“ padeda apdoroti informaciją, kuria tekstus, „Midjourney“ ir „DALL·E 3“ kuria tikroviškas nuotraukas, kasdien atsiranda dešimtys naujų dirbtinio intelekto įrankių, padedančių atlikti įvairias užduotis, pavyzdžiui, kuria muziką, filmus ar ieškoti informacijos internete.

Daugelis dirbtinį intelektą naudojančių paslaugų šiuo veikia internete ir nereikalauja papildomų kompiuterio resursų, tačiau programų kūrėjai vis dažniau diegia dirbtinio intelekto komponentus kompiuteriams skirtose programose. Už dirbtinio intelekto darbą kompiuteryje atsako vadinamieji neuroninių tinklų varikliai, kuriuos turi naujos kartos „Apple“ , „Intel“ ir AMD procesoriai.

Dirbtinis intelektas leidžia kurti fantastinius dalykus. Pavyzdžiui, „Adobe Photoshop“ gali iš nuotraukų pašalinti nepageidaujamus ir sukurti naujus, realybėje neegzistuojančius objektus

Vaizdo plokštė

Šis pavadinimas atkeliavo iš stalinių kompiuterių, kuriuose kiekvieną ekrane matomą vaizdą generuoja atskira plokštė. Nešiojamajame kompiuteryje viskas dažniausiai išdėstyta daug kompaktiškiau. 

Daugumoje žemesnės klasės nešiojamųjų kompiuterių yra naudojama vadinamoji integruota grafinė posistemė, t. y. vaizdo plokštės funkcijas atliekantis komponentas yra integruotas pagrindiniame procesoriuje. Pavyzdžiui, visi „Intel“ procesoriai turi integruotą grafiką – vaizdo apdorojimui skirtą „Intel Arc“ lusto komponentą. AMD nuėjo šiek tiek kitu keliu. Šio gamintojo lustuose yra du savarankiški pagrindinių skaičiavimų ir vaizdo apdorojimo branduoliai.

Brangesni nešiojamieji kompiuteriai turi atskirą dedikuotą grafinės posistemės lustą. Tokius lustus tiekia vaizdo plokščių gamintojos „Nvidia“ ir AMD. Naujausios nešiojamiems kompiuteriams skirtos „Nvidia“ dedikuotos grafinės posistemės priklauso „GeForce RTX 4000“ serijai. Ją sudaro RTX 4050, 4050 Ti, 4060, 4070, 4080 ir 4090 modeliai. Tai pačios brangiausios ir našiausios vaizdo plokštės, naudojamos galingiausiuose žaidimų ir verslo klasės kompiuteriuose. Tačiau naujuose kompiuteriuose pasitaiko ir senesnių lustų, pavyzdžiui, RTX 3050, kurie vis dar gerai atlieka savo funkcijas. AMD siūlomi grafikos lustai, pavyzdžiui, RX 7000M ir 7000S, pasižymi žymiai geresniu našumu nei integruoti sprendimai, tačiau jie nešiojamuosiuose kompiuteriuose pasitaiko daug rečiau nei „Nvidia“ variantai.

placeholder image

Operatyvioji atmintis

Operatyvioji atmintis, kuri dažnai vadinama darbine atmintimi arba tiesiog RAM (angl. „Random-Access Memory“), yra specialus kompiuterio komponentas, skirtas laikinam informacijos saugojimui. Čia keliauja procesoriaus apdorojami duomenys. Kai atminties yra per mažai, duomenys nukreipiami į kaupiklį, kuris veikia lėčiau. Tada kompiuteris sulėtėja ir gali pradėti veikti nestabiliai.

Iš esmės, kuo daugiau operatyviosios atminties, tuo daugiau informacijos kompiuteris gali iškviesti į procesorių bet kuriuo metu. Tačiau, priešingai nei kaupiklyje, operatyviojoje atmintyje duomenys saugomi tik ribotą laiką. Kai išsijungia elektra, operatyvioje atmintyje esanti informacija dingsta negrįžtamai.

Kiek operatyviosios atminties jums reikia? Daugeliui vartotojų šiuo metu pakanka 8–16 GB operatyviosios atminties. Tačiau jei naudojate daug resursų naudojančias programas, pavyzdžiui, kuriate turinį, pravers 32 GB ar daugiau. „MacBook“ kompiuteriuose operatyviosios atminties išplėsti nebeįmanoma, nes ji yra „įsiūta“ į procesoriaus lustą, todėl verta rinktis modelį su 16 GB arba didesniu kiekiu operatyviosios atminties.

placeholder image

Duomenų kaupiklis

Kaupiklis – tai duomenų saugykla. Joje laikomi jūsų failai, operacinė sistema ir įdiegtos programos. Prireikus, procesorius duomenis išsikviečia į operatyviąją atmintį, o baigus darbus jie vėl sugrįžta į kaupiklį. Nešiojamojo kompiuterio vidiniame kaupiklyje esančios vietos kiekis rodo, kiek duomenų jame galima laikyti neribotą laiką.

Anksčiau kompiuteriuose buvo plačiai naudojami magnetiniai kaupikliai (HDD). Jie taplūs, pigūs, bet lėčiau nuskaito ir įrašo duomenis. Todėl dauguma šiuolaikinių kompiuterių naudoja judančių dalių neturinčius „NAND Flash“ technologijos SSD kaupiklius (angl. „Solid State Drive“). Nukritus SSD diskų kainoms, poreikio naudoti pigesnius, bet lėtesnius HDD nebeliko.

Perkant nešiojamąjį kompiuterį verta rinktis modelį su 512 GB – 1 TB talpos SSD kaupikliu. Pritrūkus vietos kompiuterio viduje, failus galima perkelti į išorinį USB kaupiklį. Jei išoriniame kaupiklyje laikysite dažnai naudojamus arba kompiuteriu apdorojamus failus (pvz., nuotraukas ar vaizdo įrašus), verta rinktis išorinį diską su sparčiu SSD disku. Dideliems, retai naudojamiems failams tiks ir nebrangus, bet talpus išorinis HDD kaupiklis.

placeholder image

USB jungtys

Kalbant apie nešiojamojo kompiuterio jungtis tenka pasinerti į gilų terminologijos liūną. Pavyzdžiui, visiems gerai pažįstama USB jungtis gali būti skirtingų lizdo tipų ir palaikyti skirtingus standartus. Lizdo tipas yra nusakomas raidėmis, pavyzdžiui „Type-A“ arba „Type-C“. „Type-A“ tipo lizdai yra stačiakampio formos, o jo viduje nesimetriškai sumontuotas stačiakampio formos intarpas, dėl kurio laidą į lizdą galima įstatyti tik viena puse.

Toks „Type-A“ tipo lizdas vis dar montuojamas kai kuriuose nešiojamuosiuose kompiuteriuose tam, kad prie jo būtų galima lengvai prijungti senesnius įrenginius, pavyzdžiui, spausdintuvus ar išorinius kietuosius diskus. Priklausomai nuo gamintojo, šis lizdas gali palaikyti mažo pralaidumo USB 2.0 (480 Mbps) standartą arba daug spartesnius USB 3.2 Gen 1 (5 Gbps) arba USB 3.2 Gen 2 (10 Gbps) duomenų perdavimo protokolus.

Vis dėlto daugelis naujų nešiojamųjų kompiuterių nebeturi „Type-A“ tipo USB lizdų. Jų vietą užėmė naujesnis „Type-C“ prievadas. Šis USD lizdas yra mažesnis, siauresnis, turi suapvalintus kampus ir laidą į jį galima įstatyti bet kuria puse. Priklausomai nuo palaikomų standartų „Type-C“ lizdas gali ne tik perduoti duomenis, bet ir maitinti kompiuterį elektros energija bei atstoti kitus lizdus, pavyzdžiui „Thunderbolt“, HDMI, „DisplayPort“, VGA arba laidinio tinklo „Ethernet“ jungtį. 

placeholder image

Nešiojamojo kompiuterio ekranas

Dar prieš kelerius metus nešiojamųjų kompiuterių pirkėjams būdavo galima rinktis vien tik įvairios kokybės ir kainų segmentų LED ekranus, dažniausiai rodžiusius „Full HD“ (1920x1080), WQHD (2560x1440), o kartais – 4K UHD (3840x2160) raiškos vaizdą. 

Persikelkime į 2024 m. ir pamatysime, kad nešiojamųjų kompiuterių ekranai padarė didelį šuolį pirmyn. Šiandien perkant nešiojamąjį kompiuterį galima rinktis iš daugybės skirtingų ekrano variantų, ir visi jie yra geresni už savo pirmtakus.

placeholder image

Dabar nešiojamuosiuose kompiuteriuose galima išvysti OLED, „Samsung“ kvantinių taškų sluoksnį turinčius QLED ir iš tūkstančių foninio apšvietimo zonų sudarytus „Mini-LED“ ekranus. Pastarieji dažniausiai naudojami „Apple“ nešiojamuosiuose kompiuteriuose. Visos šios naujovės užtikrina neįtikėtinai gilų kontrastą, didelį ryškumą, platų dinaminį diapazoną ir tikslių spalvų perteikimą.

Tradiciniai LED ekranai taip pat patobulėjo. Todėl jie ir toliau išlieka rinkoje, ir randa savo pirkėją. LED ekranai naudoja foninį ir turi trijų tipų matricas: IPS, TN ir VA. Kiekvienas matricos tipas turi savų privalumų ir trūkumų.

ips

IPS

Tiems, kam svarbus spalvų tikslumas.

 Tiksliausios spalvos

 Geras matymo kampas

 Didelis vėlavimo laikas

 Prastas juodos spalvos atvaizdavimas

tn

TN

Geriausias veiksmo žaidimų mėgėjams.

 Mažiausias vėlavimo laikas

 Tikroviški juodi atspalviai

 Prastas vaizdo kontrastas

 Mažas matymo kampas

va

VA

Universaliausias LED ekranų tipas.

 Geros spalvos ir kontrastas

 Nelenkia kitų nė vienoje kategorijoje

Gamintojai beveik visiškai perėjo prie aukštesnių ekranų su 16:10 ar 3:2 kraštinių proporcijomis. Vis dar galite įsigyti nešiojamųjų kompiuterių su 16:9 ekranais, tačiau dauguma naujų modelių jau siūlo mažiau į šonus ištįsusius ekranus, kurie suteikia daugiau vertikalios erdvės dokumentams ir tinklalapiams. Žiūrint vaizdo įrašus tokio ekrano viršuje ir apačioje atsiranda nedidelės juodos juostelės, tačiau tai nedidelė kaina už produktyvesnę aplinką.

Išaugo ir vaizdo atkūrimo dažnis. Jei dar prieš kelerius metus tik brangūs žaidimų kompiuteriai galėdavo pasigirti didesniu nei 60 Hz dažniu vaizdą atkuriančiais ekranais, tai dabar vis daugiau modelių yra aprūpinami 120 Hz, 144 Hz, 240 Hz ar net 480 Hz dažnio matricomis. Aukštas atkūrimo dažnis leidžia tiksliau perteikti judantį vaizdą. Jis mažiau trūkčiuoja ir liejasi.

compare

Liečiamasis ekranas

Kažkada liečiamuosius ekranus naudojo tik aukštos klasės nešiojamieji kompiuteriai, daugiausia dėl to, kad jutikliniam valdymui skirta įranga buvo brangi, o patys liečiamieji ekranai nebuvo labai praktiški. Sujungti šias dvi technologijas padėjo planšetinių kompiuterių išpopuliarėjimas. Pradžioje jie pasirodė „du viename“ tipo kompiuteriuose, o dabar liečiamuosius ekranus galima sutikti sutinkami net kai kuriuose biudžetiniuose modeliuose su „Windows“ ir „Chrome OS“ operacinėmis sistemomis.

placeholder image